BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žinok, aš Tavo.

2009-12-24 parašė Linut

Dar kol kas nesakyk tų žodžių… Dar palauk. Aš jaučiu tą patį, bet nuojauta neapgauna, kad dar per anksti patirti tai apie ką visada svajojom. Aš žinau, kad mane supranti ir net jauti tą patį, jauti, kad nelaikas, bet nori, kad žinočiau, jog Tavo jau seniai atverta širdis priklauso tik man. Manoji taip pat seniai tavo rankose ir aš negaliu niekur pajudėti iš vietos, esu pririšta prie Tavęs. Gal kartais protas vis ragina pabėgti, palikti Tave ir Tavo širdį, kad pagaliau išsilaisvintum iš šio nuostabaus kalėjimo… tačiau mano širdis stipresnė už mano protą. Negaliu palikti Tavęs. Tiesiog negaliu, nes degu noru kiekvieną sekundę Tave pabučiuoti. Matau Tavo akyse tą patį bučinių troškimą. Ir jis užpildo mane svajonėmis.

Aš jaučiu, kaip auga mano siela šalia Tavęs. Ji nebe telpa mano kūne, skverbiasi į Tavąjį. Ir aš bijau visiškai Tave užvaldyti , bijau, kad Tavoji siela pabėgs, ir tada visai Tave prarasiu,tada turėčiau tik savo kalėjimo kalinį, kuris būtų beprotiškai įsimylėjęs, kalėjimo sienas, jam patiktų, jei jis būtų uždarytas šaltoje kameroje, jo širdis to nepastebėtų, nes jis justų mano sielą, jo raudonos akys, būtų užtemditos svajonių, ir jis būtų laimingas, nes  jis mylėtų mane, jis žinotų , kad yra mano kalėjime, jis žinotų, kad jau manės niekada nepraras…

Bet aš nenoriu, kad Tu prarastum laisvę, niekada nenorėjau dirbti kalėjime. Bet kas nutiks jei aš tapsiu tavo kaline?  Kieno siela greičiau auga?  Tai neišmatuojama centimetrais nei metrais nei kilometrais, tam reikia visiškai nusimesti minčių, nuostatų, požiūrio drabužius, kurie paslepia viską, ir per klaidą mes tuos skarmalus nešiojame, juk gatvėse mes turėtume pastebėti klajojančias sielas, o ne  kūnus, demonstruojančius pigius ( taip visi jie pigūs, nė vienas drabužis niekada neprilygs nuogai sielai) drabužius.

Ir vis dėl to Tu man atsiskleidei. Tu esi lyg krioklys, nešantis visas žuvis kartu su savo srove… Tu neleidi joms užsikabinti už šakų ir sustoti. Tavo šniokštimas girdimas visose pasaulio vietose, tenka priprasti prie vientisos melodijos, kuria teka tavo žodžiai, man viskas įplaukia į širdį ir aš nebegaliu klausyti kitos muzikos, ši mano mėgstamiausia. Tavo krantai patys žaliausi pasaulyje, jie pražydę milijonais žiedų, norėčiau priskinti puokštę gėlių, užuosti kiekvienos iš jų kvapą, norėčiau nurimti ir užmigti tavo žieduotame krante, liūliuojama šilto ir mylimo krioklio šniokštimo. Ir norėčiau čia visada pasilikti, klaidžioti tarp pievų. Ir esu tikra, ten aš nieko nebijočiau, ten aš būčiau dievaitė, nes Tavo meilė man būtų stipresnė už visus pavojus. Ir aš žinočiau, jog esu saugi. Vėjas, lyg Tavo rankos glostytų mano akis, saulė, kaip Tavo  akys nušviestų man kelią tavo lūpų link. Ir tada aš išbučiuočiau visus obuolius tavo mažyčiame sode, nes tai būtų tavo lūpos. Ir aš maitinčiausi tavo bučiniais, tai būtų viskas ko man reikia. Aš gyvenčiau Tavyje ir Tu būtum viskas ką turiu.

Bet… Dar ne dabar. Aš jaučiu ir aš teisi, nes tik aš taip gerai Tave pažįstu. Ir tu supranti mane, nes myli tai , kas visada priklausys tik tau.

Žinok, aš Tavo.

Rodyk draugams

Atsiprašyti atėjau

2009-07-31 parašė Linut

 

Mano tylios mintys trokšta susilieti su tavosiom.

Atsiprašyti, suprasti, sugrįžti.

Sugrįžti į praeitį.

Su Tavim… Tik su Tavim.

 

Nes tiek laiko buvo paaukota,

Tiek jausmų ir tiek gyvenimo džiaugsmų.

Vien dėl to sugrįžti ir pradėt viską iš naujo

Verta be jokių ilgų kalbų.

 

Tik prašau… Sustok.

Išgirsk mane.

 

Aš atsiprašyti atėjau…

Vėl pažvelgt į jūrą, debesis, miglas,

Ten kur visada ieškojau tik savęs.

O dabar… Prašau savęs, pamiršt save,

Mano mintys, Tau apie Tave.

Rodyk draugams

I love her (Ben Harper)

2009-07-31 parašė Linut

it’s her hair and her eyes today
that just simply take me away
and the feeling that i’m falling further in love
makes me shiver but in a good way
all the times i have sat and stared
as she thoughtfully thumbs through her hair
and she purses her lips, bats her eyes as she plays,
with me sitting there slack-jawed and nothing to say
coz i love her with all that i am
and my voice shakes along with my hands
coz she’s all that I see and she’s all that I need
and i’m out of my league once again

it’s a masterful melody when she calls out my name to me
as the world spins around her she laughs, rolls her eyes
and i feel like i’m falling but it’s no surprise
coz i love her with all that i am
and my voice shakes along with my hands
cause it’s frightening to be swimming in this strange sea
but i’d rather be here than on land
yes she’s all that i see and she’s all that i need
and i’m out of my league once again

it’s her hair and her eyes today
that just simply take me away
and the feeling that i’m falling further in love
makes me shiver but in a good way
all the times i have sat and stared
as she thoughtfully thumbs through her hair
and she purses her lips, bats her eyes as she plays,
with me sitting there slack-jawed and nothing to say
coz i love her with all that i am
and my voice shakes along with my hands
cause it’s frightening to be swimming in this strange sea
but i’d rather be here than on land
yes she’s all that i see and she’s all that i need
and i’m out of my league once again

Rodyk draugams

Supratau, kad..

2009-07-26 parašė Linut

Supratau, kad meilė stprina visus pašaukimus, meilė yra viskas, meilė apglėbia visus laikus ir visas vietas… Žodžiu, jinai yra amžina !…

Rodyk draugams

Tūkstančiai gyvenimų

2009-07-08 parašė Linut

Mano tūkstančiai balsų,

pasislėpę nuo audringo triukšmo tyli…

Jiems tylu.

Tylu ir mums.

Tik triukšmauja tas lietus.

 

Šitiek verkia.

šitiek šaukia.

 

Tūkstančiai balsų.

Jie tyli.

Tylomis lietaus skausmus

su žemėmis sumynė.

 

Dar tyliau…

Nieks nebeverkia.

Taip ramu.

Taip tik tada, kai reik išeiti.

 

Mano tūkstančiai balsų

Sugėrė lietų.

 

Bus.Ateis.Neišsisuks.

Skausmas tūkstančiu balsų prabils.

Žodžių niekas jau nesulaikys.

 

Mano tūkstančiai balsų.

Jie tyli.

Kai prabils…!

Tylos jau tūkstantį gyvenimų neliks.

Rodyk draugams

Aš myliu Lietų

2009-06-28 parašė Linut

O šiandien aš visa šlapia. šlapia nuo savo mylimojo meilės. nuo jo bučinių ir tyro prisilietimo. šiandien aš visa tokia tokia laisva ir kartu tokia surišta su juo-su savo lietumi. lašai tokie maži ir dideli darko man plaukus ir mintis.mano šiltas ,vaikiškas mintis.kodėl kiti verkia , kai lyja? Kodėl aš šokinėju iš laimės… Man nuostabiai gera pajusti. Pajusti tai ką myliu…

 veidas toks švelnus švelnus pilnas lietaus svajonių. aš tokia laiminga. tokia laiminga kokia būnu tik su juo. tik kartu su juo sukdamasi aplink pasaulį. Aš Myliu Lietų. jis leidžia man jo pasiilgti.

Rodyk draugams

Mama, pražudei mane…

2009-05-23 parašė Linut

-Mama, šiandien tikriausiai niekur neisiu, nes blogai jaučiuosi…

-Išvalyk šepetį.-Atsako mama.

-Mama, aš neturiu draugų…

-Surušiuok kojines.-mama.

-Mama,mane paliko vaikinas…

-Aš jau seniai Tavęs prašiau palaistyti gėles.

-Mama! Aš neturiu su kuo pasikalbėti.

-Eik paskaityk knygą.

-Mama… Kodėl nepatari man?

-Aš jau seniai žinau,kad mes tave blogai auklėjam.

-Mama, man bloga nuo visko kas aplinkui…

-Šiandien reikės nuvažiuoti pas dantistą.

-Mama! Nekenčiu visų žmonių.

-Eik prasiblaškyk.

-Mama!Nekenčiu Tavęs, nekenčiu ir kartu myliu, myliu tada kai stebiu, myliu tada , kai aš laiminga, kai tu nieko apie mane nežinai, kai nepažįsti manęs,kai man tavęs nereikia, kai netrūksta, myliu, kai žinau jog mane pagimdei, bet nekenčiu, nekenčiu labiau už viską , kai manęs negirdi, kai nematai,kai nejauti, kai viskuo aprūpini, tik ne širdimi. Ne! Man nieko iš Tavęs nereikia… Nereikia viso to ką man duodi. Man nereikia visko ką mato kiti… Man reikia, to ,ką žinotume tik mes abi… Mama,prašau išklausyk… Išgirsk mane… Neleisk man Tavęs nekęsti… Prašau…Mama…

-Kodėl tu ir vėl pikta. Juk viską turi ko tau reikia. Aš dėl tavęs labai laiminga, juk tu tokia graži. Didžiuojuosi tavimi. Galiu visiems girtis, kad turiu tokią dukterį.

-MAMA, AŠ MIRŠTU. MAMA… Kodėl, mama, kodėl manęs nematai ir negirdi, kodėl Dievas toks beširdis atėmė iš tavęs ausis ir akis… atimdamas tai jis atėmė ir dukterį…mama, gal kai manęs tuoj nebebus, tu pasiimsi akis ir ausis iš manęs, gal tada tu galėsi mane prisiminti… Gal tada aš tau rupėsiu, nes dabar , mama, aš mirštu… tu esi mano mama, todėl aš privalau tave mylėti… Mylėti, net tada, kai nieko nėra… Nieko tikro. Tik mano kančia ir tavo aklumas. Kada gi tu praregėsi…

-Vaikeli, pasikalbėsime vėliau, aš turiu krūvą nepasirašytų popierių.

-Mama, manęs jau nebebus… Jau beveik nebėra… Ir tik todėl jog  tavo mylinti širdis mane pražudė. Mylinti taip, kap myli dar neapvaisinta moteriška kiaušialąstės širdutė, gal net labiau, nei tu… Atleisk, mama, kad miriau… Miriau trokšdama Tavo meilės…Tavo,Mama,meilės…

- Manau mums laikas pasikalbėti.

Rodyk draugams

2009-05-14 parašė Linut


“Waiting On An Angel”

Waiting on an angel.
One to carry me home.
Hope you come to see me soon, cause I don’t want to go alone,
I don’t want to go alone.

Now angel won’t you come by me.
Angel hear my plea.
Take my hand, lift me up so that I can fly with thee,
so that I can fly with thee.

And I’m waiting on an angel.
And I know it won’t be long to find myself a resting place in my angel’s arms,
in my angel’s arms.

So speak kind to a stranger, cause you’ll never know, it just might be an angel come,
Oh- knockin’ at your door, Oh- knockin’ at your door.

And I’m waiting on an angel.
And I know it won’t be long to find myself a resting place in my angel’s arms,
Oh- in my angel’s arms.

Waiting on an angel.
One to carry me home.
Hope you come to see me soon, cause I don’t want to go alone,
I don’t want to go alone,
don’t want to go,
I don’t want to go alone.

Rodyk draugams

2009-05-10 parašė Linut

Tai taip paprasta, bet kartu ir sudėtinga.
Taip gražu ir švelnu.
Taip nuoširdu ir tikra.
Tai visus įkvėpia !
Tai lyg virusas, plintantis nežemiškai greitai.
Tik tai pastebėjus, jau gali suprasti, kad susirgai… Ir niekada nepasveiksi.
Tai sukurta MUMS.
Ankščiau ar vėliau tai ateina pas visus.
Lauk…
Jei sulaukei brangink.

Rodyk draugams

Tu nežinai ir niekada nesužinosi, kaip aš atrodau kuomet gyvenu…

2009-05-07 parašė Linut

Rodyk draugams